Ikrų istorija
Ikrų priešistorė tokia pat ilga, kaip ir jų gamintojų – lašišų ir eršketų! Mokslininkai mano, kad eršketinėms žuvims yra apie 200 milijonų metų, o tai reiškia, kad eršketinės žuvys atsirado, kai žemėje dar vaikštinėjo dinozaurai. Šios nuostabios žuvys pergyveno reptilijas, mamutus, klimato pokyčius ir katastrofas.
Pirmieji paminėjimai apie ikrų vartojimą maistui aptikti palyginti neseniai, jau istoriniais laikais – senovės Egipto archeologijoje. Senuosiuose raštuose dažnai minima amžinos jaunystės paslaptis, žinoma tik išrinktiesiems. Istorikai mano, kad čia kalbama būtent apie ikrus.
Naudingosios ikrų savybės
Vitaminas A pirmiausia naudingas odai. Faktiškai visuose brangios kosmetikos gaminiuose esama šio vitamino. Vitaminas B12 dalyvauja riebalų bei angliavandenių apykaitoje, teigiamai veikia virškinimo ir nervų sistemų darbą.
Vitamino D trūkumas – labai paplitęs reiškinys, galintis sukelti odos ląstelių augimo problemų. Vyresnio amžiaus žmonėms šio vitamino trūkumas gali tapti kaulų retėjimo, jų trapumo priežastimi. Todėl ikrų vartojimas palaikys šio vertingo vitamino kiekius organizme.
Vitaminas E padeda gyti žaizdoms, skatina kraujo krešėjimą, lėtina senėjimą ir raukšlių susidarymą.
Lecitiną sunku išgauti iš gamtinės kilmės produktų. Virimo, kepimo metu lecitinas rekombinuojasi ir praranda savo vertingąsias savybes. Ikrai yra beveik vienintelis produktas, kuriame lecitinas išsilaiko gryno pavidalo. Lecitinas atkuria nervų sistemą. Taip pat jis yra būtinas normaliai smegenų veiklai.
Greta kitų medžiagų, ikruose esantis organinis jodas, fosforas ir kalcis, ikrų baltymuose esantys dideli kiekiai labai naudingų polinesočiųjų riebiųjų rūgščių Omega-3 ir Omega-6 gerina smegenų veiklą, didina imunitetą.
Dviejuose sumuštiniuose su ikrais yra vitaminų A, B12, D, E ir lecitino dienos norma.